11/02/2026
Mažai kas žino, bet mano meilė konditerijai prasidėjo dar vaikystėje… 🤍
Dar būdama vaikas norėdavau tiesiog… išsikepti keksiukų. Pamenu, kaip su draugėm maišydavom tešlą, juokdavomės, ragavom, o man tai atrodė tikra magija – iš kelių paprastų ingredientų gimsta kažkas šilto, kvepiančio ir džiuginančio.
Tortai? Oi ne… ilgą laiką net negalvojau apie juos. Vis kartodavau sau: „čia ne man… aš ne dailininkė, ne menininkė, man trūksta tos ‘meno gyslelės’.“
Bet gyvenimas kartais tyliai atveda ten, kur tau ir priklauso būti.
Vėliau gavau galimybę eiti konditerijos kursus – tuo metu jie truko 9 mėnesius (vietoj 2 metų!) ir aš gavau sertifikatą. 😍 Atrodė, kad svajonė jau rankose… bet tada vėl įsisukau į darbus, šeimą, kasdienybę – ir viskas lyg nutilo.
Tik viduje ta meilė niekur nedingo.
Ir vieną dieną supratau: jei noriu kurti, turiu sau leisti kurti. Tam reikia praktikos, kantrybės, drąsos pradėti ir nenuleisti rankų net tada, kai atrodo, kad dar „nepakankamai gerai“. Reikia ištvermės, kad žmonės pamatytų, patikėtų ir sugrįžtų.
Šiandien galiu pasakyti garsiai: aš turiu sertifikatą ir diplomą, ir aš tuo didžiuojuosi. 🤍
Bet tai tik pradžia. Aš dar sieksiu daugiau, mokysiuosi, tobulėsiu ir kursiu toliau – su meile, su širdimi ir su tikrumu.
Ačiū, kad esat šalia. Ačiū, kad palaikot mano meilę šiam darbui. ❤️
Jei kada norėsit saldaus stebuklo savo šventei ar tiesiog sau – žinokit, aš čia. 🍰✨
